„Bernaysas, kitaip negu Leninas ar Josephas Goebbelsas, veikė ne minią, bet atstovavo korporacijų ir organizacijų interesams, siekdamas atskirų visuomenės grupių dėmesio. Tam pasitelkė psichoanalizę, ir tai buvo didžiausias jo nuopelnas plėtojant propagandos ir ryšių su visuomene technologijas.“
Prof. Gintautas Mažeikis
Viešųjų ryšių tėvu vadinamas Edwardas Bernaysas (1891–1995) – kontroversiška ir ypač reikšminga figūra politinės minties istorijoje. Sukūrė metodą, kaip formuoti viešąją nuomonę ir ja manipuliuoti, ir pavadino jį „sutarimo inžinerija“ (angl. egnineering of consent).
Per Pirmąjį pasaulinį karą E. Bernaysas dirbo Visuomenės informavimo ir mobilizavimo komitete (angl. CPI) – pirmoje galingoje JAV valstybinės propagandos mašinoje. Komiteto užduotis buvo įtikinti amerikiečius, kad karas – būtina demokratijos palaikymo sąlyga. Vėliau bendradarbiavo su Lietuvių tautine taryba, šiai siekiant, kad JAV pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. Kiti jo klientai – senatoriai, kongreso ir įvairių pilietinių iniciatyvų nariai, „Lucky Strike“, CBS, „American Tobacco Company“, „General Electric“ ir kt.
Kurdamas savo metodą E. Bernaysas įtraukė savo dėdės Sigmundo Freudo ir vyresnio kolegos Walterio Lippmano idėjas. Ši 1928-aisiais pasirodžiusi ir atvirai už propagandą pasisakanti knyga išreiškia viziją, kaip organizuotai valdyti protus per politiką, valdžios institucijas, meną, mokslą ir švietimą. Skaitydami šią knygą dabar su siaubu suvokiame, kad ši vizija išsipildė.
„Vienas iš pirmųjų Bernayso pasiekimų – jis įtikino moteris rūkyti cigaretes, nors iki tol tai nebuvo įprasta. Taip suformavo modernios moters įvaizdį ir padėjo didinti cigarečių pardavimą.“
Prof. Noam Chomsky
